krunkštelėti

krùnkštelėti, -ėja, -ėjo žr. krankštelėti: Pavažiavęs geroką kelio galą tylom, tėvas pažvelgė porą kartų į sūnų, krunkštelėjo ir tarė V.Myk-Put. Jis tik krunkštelėjo, numojo ranka P.Cvir. Jonas atsiduso, piktai krunkštelėjo A.Vien. Aš tyčia krunkštelėjau, kad prie manęs nekalbėtų to, ko man nepridera žinoti V.Piet. | Krùnkštelėjęs nusispjovė Gs.